Kai „penktai kojai“ pritrūksta pinigų, mes turim kelis pasirinkimus – kalbėti apie tai arba ne. Ir kai kalbame, visada o visada sulaukiame komentarų. Ir komentarai būna visokie. Šįkart – apie pagiežą. Arba KODĖL „Penkta koja“ neturi pinigų arba kodėl nuodija visą kaimą? Mielieji kaimynai ir kiti pagiežos pilni žmogeliai! Šitas tekstas – jums.
Arba tiems, kuriems patinka ilgi tekstai. Pasidarykit kavos.
1. „Penkta koja“ išleidžia nežmoniškas pinigų sumas AUTOMOBILIAMS. Audi‘nėms, BMW‘ams. Kitoms prabangioms mašinoms. Tiesa ta, kad „Penktai kojai“ priklauso DU automobiliai – senutėlis „šaranas“, kuriuo vežiojame laukines kates ir nebe pirmos jaunystės „kablas“. Abi mašinos yra labai liūdnos techninės būklės, nes „drožiam“ jas ištisai. Galvojam, kad labai būtų gudru parką atsinaujinti, bet, žinoma, nėra už ką. Gal pardavus ekstremalių pojūčių mėgėjams (patikėkit, pabuvoti laukinių kačiukių transporte reikia stiprių nervų) surinktume bent dalį reikiamos sumos? Jei žinot, kas norėtų pirkti prabangųjį duetą „šaraną ir kablą“ – duokit mums žinią! Teisybės dėlei reikia paminėti, kad direktorė važinėja su golfu. Taip pat ne pirmos jaunystės. Nuosavu. Anksčiau važinėjo „mersu“. Irgi savo.
Užtat mes turime šaunių darbuotojų. Gražių ir protingų. Tokių, kurios dirba iš pašaukimo. Nes kaip kitaip pavadintum žmones, kurių alga, atskaičius mokesčius siekia 400 eur 76 ct? Ir tos merginos turi šeimas. Šeimos turi darbus. Todėl gali sau leisti pirkti automobilius. Taip, tokių būna! Nuotraukose pamatysite garsiuosius BMW‘ą ir AUDI‘nę, kurie priklauso mūsų darbuotojoms. Ir mums labai smagu, kad mūsų darbuotojos gali važinėti geromis mašinomis. Galėtų nors ir Boeingais atskrist į darbą! Abi mašinos buvo pirktos joms dar prieš įsidarbinant „Penktoj kojoj“. Užtat abi šias mašinas pastebi Linksmakalnio gyventojai. Ir iškart „de facto“ nusprendžia, kad čia jau tikrų tikriausiai bus direktorės automobiliai. Taip, tie patys gyventojai, kurie vietoj to, kad patys ką nors gero ir gražaus nuveiktų, sėdi prie lango ir vertina „Penktos kojos“ mašinas.
Kažkodėl nei „šarano“, anei „kablo“ jie nepastebi. Toks selektyvus pastabumas neabejotinai yra sėkmingų žmonių bruožas. Tokių, kurie yra neįgalūs patys dirbti ir uždirbti. Užtat šie laido riteriai, besislepiantys už netikrų profilių, turi pakankamai pagiežos piktintis kitų darbu ir, ypač, automobiliais. Jei šie žmonės turėtų darbus, gal ir patys galėtų ką nors sau leisti. Gal. Jūs, kaimynai, esate ŠVIESULYS. Lietuvos viltis. Neabejojam, kad jums prie ruso buvo geriau. Bent jau mašinos, geresnės už jūsų, niekas neturėjo. O jei rimtai – koks yra liūdnumas gyventi tarp tokių žmonių! Ir mums nuoširdžiai dėl jūsų liūdna – kad tokie esate, ir kad esate aplink mus.
2. Penkta koja nuodija gyventojus! Akyli gyventojai iš prieglaudos kamino pastebi dūmus. KENKSMINGUS, SMIRDANČIUS dūmus. Vasarą! Ir dar “Penkta koja” prašo pinigų medžio granulėms. Apiplėšimas vidury dienos! Kam prieglaudai granulės žiemą?? Be to, kaimo gyventojai užuodžia iš kamino sklindančią nuodingų atliekų ir kūrenamų skudurų smarvę. Inicijuojamas patikrinimas. Gyventojai beveik visose kūno vietose jaučia besiplečiantį vėžį, sukeltą užteršto oro. Beveik skelbiama evakuacija. Atvažiavę VMVT inspektoriai įnirtingai uodžia orą. Laukia palankaus vėjo, kuris pūstų link namų. Po ilgų bandymų konstatuoja, kad smarvės nejaučia jokios. Nei nuo šunų, nei nuo kenksmingų deginamų atliekų. Ir baisiausias dalykas paaiškėja patikrinus patalpas – vienintelis pečius, kurį turi „Penkta koja“ yra… Granulinis pečius. Ten net norėdamas neįgrūsi net menkiausio skudurėlio. Ir taip, „penkta koja“ net ir vasarą kūrena pečių. Juo šildydama vandenį. Nes kad ir kaip norėtume sutaupyti, bet karšto vandens prieglaudoje būtų labai labai liūdna. Bet kaimynai ir toliau jaučia smarvę ir neketina nuleisti rankų. Skųs kiek pajėgdami ir negailėdami laiko. Ko jau ko, bet kaimynai laiko turi.
3. „Penkta koja“ turi (per)DAUG darbuotojų, kuriems moka ĮSPŪDINGAS algas. Turi mažai šunų ir jiems NIEKAS NEKAINUOJA. Mums sunku pasakyti, kiek darbuotojų yra daug. Rekvizitai.lt galite matyti, kad „Penkta koja“ turi 16 darbuotojų. Tiesą sakant, turime 14, nes dvi mūsų merginos yra motinystės atostogose. Ir jei jau visai atvirai – reiktų dar bent kelių žmonių. Nes rankų trūksta, ir trūksta nuolatos. Tie, kurie sako, kad kitos organizacijos kuo puikiausiai išsilaiko savanorių dėka, turbūt niekada nesusimąstė, kad prižiūrėti 200 gyvūnų Linksmakalnyje ir 60 Jonavoje yra velniškas darbas. Įmanoma, bet tikrai nelengva verstis vien savanorių pagalba, kai turi kelis gyvūnus. Ar keliasdešimt. Taip, mes irgi buvom savanoriai. Daug metų. Diena iš dienos. Bet tik pradėjus samdyti žmones, tapom įgalūs pasirūpinti tokiais kiekiais gyvūnų. Ir nė kiek nesumeluosime pasakę, kad šiuo metu esame DIDŽIAUSIA, ne pelno siekianti, savivaldybės ar valstybės neišlaikoma, gyvūnų nemigdanti prieglauda. Tik todėl galime išgelbėti tuos, kurių negali išgelbėti kiti. Ir mes be galo tuo didžiuojamės.
O dėl atlyginimų… 567.20 € „ant popieriaus“ (arba apie 475.39 eur „į rankas“) yra vidutinis atlyginimas, kurio galite tikėtis ateidami dirbti pas mus. Už tuos pinigus turėsite ne tik padaryti savo tiesioginį darbą (priklausomai nuo to, ką dirbsite), bet ir turėsite išklausyti begales skundų, pamatyti šimtą ir vieną nepatenkintą veidą, pasitikti nukankintus, išsigandusius, apleistus keturkojus, ir, kartais, palydėti tuos, kuriems jau nebegalėsi padėti. Už tuos pinigus neturėsite nei savaitgalių, nei švenčių dienų. Turėsite visiems dėkoti ir turėsite visų atsiprašinėti. Negalėsite būti netaktiški ir prarasti kantrybės net su tais, kurie tave plūsta paskutiniais žodžiais ir siunčia į visas keturias puses. Ir, dėl Dievo meilės, NĖ UŽ KĄ negalėsi nusipirkti geresnio automobilio. Ir jei turite tokį iš anksčiau, turėsite sugalvoti milijoną pasiteisinimų, kodėl tas automobilis atrodo kaip po sprogimo kai vėl, eilinį kartą, reiks parsivežti iš kažkur šunį, nes vienintelis „kablas“ šiuo metu yra išvažiavęs. Arba sugedęs. Bet sutikit, už TOKIĄ algą gali ir pasiaukoti.
O dabar pagalvokit apie direktorę. Kuri NIEKADA negalės vairuoti geros mašinos, nes visi ją kaltins, kad ji vagia. Kuri niekada negalės išvažiuoti atostogų. Gražiai rengtis. Kurios darbo kabinetas nuolatos pilnas šunų ir jau kažkelintas kompiuterio pakrovėjas buvo nepastebimai nugraužtas. Kuri turi teisintis draugams, pažįstamiems ir kuro kolonėlėje sutiktiems žmonėms, kad nevagia. Kad jai rūpi šunys. Kad nemetė visko jau tūkstantį kartų tik todėl, kad jai nenustojo rūpėti šunys. Žmogus, kuris daugybę metų dirbo neatlygintinai ir dėl to buvo kaltinama. Juk kas šiais laikais dirba už dyką? Akivaizdu, kad turi VOGT. Nesisuksi – negyvensi, sako liaudis. Tada neapsikentusi pradėjo mokėti sau atlyginimą. Minimalų. Ir vis tiek blogai. Nes gi turi dirbt iš pašaukimo! Nes kad ir ką ji bedarytų, viskas bus blogai. Ir taip šneka žmonės, kurie NIEKO nėra gero gyvenime padarę gero. Kurie jaučia šiokį tokį nepasitenkinimą, nes tokie žmonės jiems yra gyvas priekaištas.
O priekaištų nemėgsta niekas. Ir vietoj to, kad pakrutintų užpakalius ir pasuktų galvą, kaip padaryti bent ką nors, kad aplinkui būtų gražiau ir geriau gyventi visiems – jie kaltins visus kitus, kurie jiems yra gyvas priekaištas. Ir kaip mat pasijus patogiau. Įsitaisys prieš televizorių, pasikasys savo tingų pilvą, pasiskųs Kubilium ir toliau nieko nedarys. Nes taip yra maloniausia. ir nereikalauja daug pastangų.
Ir ne, direktorė nesumokėjo už šitą tekstą. Ir nepamatys jo iki ryto. Ir tikrai neperskaitys iki galo, nes tiesiog neturės kada. Tiesą sakant, ji yra prieš tokius tekstus. Jos manymu, yra beviltiška kažką įrodinėti žmonėms, kurie mato tik blogus dalykus. Kurie tuos blogus dalykus dažnai susigalvoja patys. Ir negalim su tuo nesutikti. Bet kartais, labai kartais, net ir stipriausi pavargsta. Ir mes matom, kad direktorė pavargo. Bet pavargo ne nuo šunų, o nuo tuo nuolatinio negatyvo.
Todėl mes dirbsim dar uoliau. Tam, kad gyvuotume. Kad padėtume dar daugiau šunų. Nes tame mes matome prasmę. Ir tai bus paminklas mums. Jums, kaimynai ir kiti „geros valios“ žmonės, lai paminklu bus jūsų skundai ir melas. Bet kiekvienas yra vertas to, ką turi. Taip sako išmintingi žmonės.
O dabar, kartu su Anglijos sirgaliais, einame išsilaižyti žaizdų ir ruoštis kitiems mūšiams. Nes šitas tikrai nėra paskutinis.
