NIDA

Nida į prieglaudą atvyko kartu su dar keliais šunimis iš labai prastų gyvenimo sąlygų. Jie glaudėsi kiaurame sandėliuke, valgė tai, kas labiau priminė maisto likučius nei visavertį maistą, o visas jų pasaulis buvo nedidelis aptvertas plotas. Šunys matydavo tik vieną žmogų, kuris per tvorą palikdavo jiems maisto. Kalytės nuolat vesdavo šuniukus, todėl gyventojų sandėliuke vis daugėjo, o gyvenimas jiems nesikeitė. Į prieglaudą Nida atvyko beprotiškai baili. Ji nepasitikėjo niekuo. Todėl, kaip ir ne kartą anksčiau, išklausėme Skaistės Skibiniauskienės patarimų ir kibome į darbus.

Darbas su bailiais šunimis reikalauja labai daug kantrybės. Kartais atrodo, kad stengiesi iš visų jėgų, o pažanga tokia maža, jog jos net nesimato. Sunku pelnyti pasitikėjimą šuns, kuris visą gyvenimą buvo nemylėtas ir nematė nieko gero iš žmonių.

Bet būtent tokios istorijos ir primena, kodėl verta nepasiduoti.

Šiandien Nida jau visai kitokia. Ji tapo linksma, smagia ir vis labiau savimi pasitikinčia kalyte. Ji išmoko vaikščioti su pavadėliu, mėgautis žmogaus dėmesiu, žaisti ir tiesiog būti laiminga. Dabar vis dažniau matome ne išsigandusį šunį, o smalsią ir gyvenimu besidžiaugiančią Nidą.

Žinoma, naujuose namuose jai dar reikės šiek tiek laiko apsiprasti, tačiau didžiausi žingsniai jau žengti. Dabar Nida ieško svarbiausio dalyko, tai savo žmogaus ir tikrų namų, kuriuose pagaliau galės gyventi taip, kaip kiekvienas šuo yra vertas gyventi.