“Komunalinis ūkis” gali reikšti daug ką: tvarkomas miestų gatves, genimus krūmus, tvarkomas atliekas. Gaudomus benamius šunis ir kates. Kitaip tariant, “komunaliai ūkiai” sprendžia MŪSŲ problemas. Kad MUMS gyventi būtų patogiau. O kas gi nutinka su visokiomis “atliekomis”. Na, patys suprantat… Gal kai kas perdirbama, kai kas kompostuojama. O šunys ir katės… Na, niekas “komunaliniuose ūkiuose” nesuteikia jiems amžinos globos, sakykime taip. Ir tai yra ne šių ūkių bėda. Tai yra MŪSŲ visuomenės bėda. Nes neesame atsakingi. Nenorime matyti, o juo labiau kažko keisti. Nenorime kastruoti savo augintinių. Nenorime rūpintis anapilin išėjusių giminaičių paliktais augintiniais. NEnorime, NEgalime, NEdarome.
Per ištisą lėkimą, per tuos nesibaigiančius skambučius, bent keliomis valandomis per trumpas paras mes nesugebame parodyti, kiek DAUG gyvūnų mes parsivežame pas save į prieglaudą. Sutikit, galėtume neimti. Juk visada atsiranda skubių atvejų – mašinos partrenktas, sušalęs ir pasiligojęs, DABAR ir ČIA metamas iš namų keturkojis. O “komunaliai ūkiai”… Juose esantys šunys nereikalauja. Jie tik tyliai laukia. Gal kadanors… Gal pas ką nors… Gal per ŠIAS kelias DIENAS atsiras vietos. Vietos tiems, kurie tyliai laukia. O tokių laukiančių – pilni Lietuvos miesteliai. Pilnį jų komunaliniai ūkiai. Jie ten atkeliauja ir iškeliauja. Vienetais. Dėšimtimis. Šimtais. Bet kol nematai juk neskauda… Bet neskauda MUMS.
“Penkta koja”, nors ir kraupiai nebeturėdama nei kur, nei už ką, stengiasi parsivežti bent dalį tų nelaimėlių. Ir ne po vieną. Štai mūsų paskutinė partija atkeliavo iš Joniškio komunalinio ūkio. Ką ten atkeliavo – patys parsivežėm 5 „nurašytus” šunis. Šunis, kurių bijo pats prižiūrėtojas. Nebijom prisipažinti – baisu būna ir mums! Tai dideli, nieko gero gyvenime nematę, stipriai įbauginti šunys. Tokie šunys karantino įstaigose yra marinami (atleiskit, UŽMIGDOMI) dėl jų agresijos. Ir mes dažnai dvejojam – o kas, jeigu? Bet jūs nepatikėsit, ką gali šuns širdis. Ji ne tokia, kaip MŪSŲ. Ji sugeba atleisti, sugeba pamiršti. Pažiūrėkit į šiuos randuotus snukius – jie tikrai yra matę gyvenimo. Ir ne paties geriausio. Grasinęsi mus nužudyti, kol vežėmės iš Joniškio komunalinio ūkio į Kauną (o iš Joniškio iki Kauno atstumas tolimas – įtikinti mus jiems beveik pavyko), jau kitą dieną leidosi maitinami iš rankų. Jums tai gal ir neatrodo didelis pasiekimas. Tačiau mums – tik dar vienas įrodymas, kad piktų šunų nebūna. Būna nelaimingi. Ir mes darome viską, kad tie nelaimingieji vieną dieną galėtų pajusti, kad gyvenimas ne tik muša, bet kartais ima ir ištiesia ranką.
Ačiū Joniškio komunalinio ūkio darbuotojui, kuris mums paskambino ir pranešė apie šiuo šunis. Ačiū jam už gardų sūrį ir obuolius. Ir dar šią savaitę vėl pasirodysime. Pasirodysime išgelbėti dar kelių „drakonų”.
O jūs – nenusisukite nuo beglobio gatvėje. Pagalvokite, gal atsiras vietos dar vienam? Juk drauge gyventi – nepalyginamai smagiau! Sterilizuokite savo augintinius. Padėkit kaimynei sterilizuoti jos šeriamas benames kates. Visi kartu mes galime tiek daug!
O mūsų jau turimas komunalinių ūkių „partijas” ir dar būsimas visada galite paremti maistu, aplankymu, pinigais. Be Jūsų paramos daugelis šių šunų niekada nebūtų sulaukę šiandienos. Tik Jūsų palaikymo dėka galėsime parsivežti dar vieną partiją „drakonų”. Padėkite mums ir šįkart!
LT10 7044 0600 0766 9611 SEB
LT49 7300 0101 0620 6608 Swedbank
Siųskite SMS žinutes numeriu 1670 su tekstu “Padedu 5” (auka 5 eur), “Padedu 2” (auka 2 eur) arba “Padedu 1” (auka 1 eur)
Paaukoti galite ir naudojantis PayPal sistema. Instrukcijas kaip tą padaryti rasite paspaudę nuorodą https://www.penktakoja.lt/parama/pinigine-parama/
Visą informaciją dėl 2% skyrimo rasite čiahttps://www.penktakoja.lt/parama/2-proc/
Pervedant iš užsienio:
VšĮ „PENKTA KOJA”; S. Žukausko g. 33-64, Kaunas
LT497300010106206608 Swedbank;
Konstitucijos pr. 20A, 03502 Vilnius, SWIFT kodas HABALT22
