AKELA

Akelai apie 5–6 metai. Visą savo buvusį gyvenimą ji praleido kaip kiemo sargė prie būdos, ant ilgos grandinės. Tačiau dabar labai norime tikėti, kad prieglauda jai bus tik trumpa stotelė į visai kitokį gyvenimą, kuriame ji bus vertinama ne kaip sargas, o kaip draugė. Iš pradžių Akela atrodė kaip piktas šuo, kuriam iki kaulų įaugęs darbas saugoti. Ji lojo ir šiepė dantis. Bet tam prireikė vos kelių dienų, kad suprastume, kad už tos griežtos išorės slepiasi meilės ir dėmesio trokštantis šuo. Akelos žvilgsnis labai gilus, toks lyg atrodo būtų galima skaityti. Ji be galo protinga, imli, greitai supranta naujus dalykus, yra prieraiši, miela ir labai norinti žmogaus artumo. Letena ji vis siekia žmogaus, vis prašydama: „dar truputį pabūk, dar paglostyk“. Už visus tuos metus ant grandinės Akela dabar bando atsiimti bent dalį prarasto laiko be žmogaus. Ji nuostabi mergaitė, kuri labai laukia namų.