O tiksliau, iš kur atsiranda šuniukai. Mes labai norėtume tikėti ir pasakoti vaikams, jog gražūs, maži šuniukai būna randami kopūstuose. Panašiai kaip vaikus atneša gandras. Kai labai nori ir esi geras vaikas ar suaugęs žmogus, iš to labai didelio noro kopūstuose atsiranda gyvybė. Tada tik reikia nuvažiuoti ir pasiimti šuniuką. Na ar kačiuką. O prieglaudoje šuniukai atsiranda atvirkščiai. Kai labai nenori, ypač kai labai labai nenori (sterilizuoti), tavo kalė kieme atsiveda šuniukų. Nenorėtojai dažniausiai bando juos išmesti, užkasti, skandinti ir t.t. Esant tinkamam mėnuliui ar žvaigždžių išsidėstymui sulaukiame skambučio į prieglaudą – “Pasiimkite dabar, nes išmesiu.”. Dažniausiai atiduoda viską, na ir kalytę. Kartais tie, kur dar tiki pirma stebuklinga istorija, bando šuniukus paslėpti kopūstuose, pievose, miškuose, konteineriuose, kur juos rastų tie, labai norintys.
Seniai praėjo laikai, kai dar buvo tikėta “viena vada dėl sveikatos”, “NEGALIME MES PRIEŠ GAMTĄ”, “pajaus, ką reiškia būti mama..”, nesvarbu, jog po kelių mėnesių vaikus išdovanoja ar parduoda. Visa tai mums dar tenka išgirsti. Kai vaikams pasakosite tikrąją istoriją iš kur atsiranda vaikai, papasakokite ir tikrą istoriją iš kur atsiranda šuniukai.
